Didžiausias Lietuvos pajūrio miestas gali atsigręžti į ilgą istoriją. Ir nors daugybė karų atnešė daugybę nusiaubimų, šiandieninė Klaipėda pamažu atgauna savo spindesį ir kasmet pritraukia vis daugiau turistų.
Du vardai
Šiandieninės Klaipėdos sritis (Klaipėda) kadaise gyveno Kurovo gentis (Kuronovas, Kuršuvas). Pasak legendos, pavadinimas miestas kilęs iš iš žodžių žmogaus pėdsakams pelkėtoje žemėje. Pavadinimą gyvenvietei turėjo suteikti jos įkūrėjas, aplinkinėse pelkėse netekęs brolio (liko tik pėdsakai smėlyje). Tačiau kalbininkai kyla iš šio termino nuo žodžių „Klaip eda“ arba „valgyk duoną“. Įdomu daug metų miestas buvo vadinamas Memel arba Memelburg. Šį vardą jam suteikė Kalavijuočių ordino riteriai. Jie tikėjo, kad čia į jūrą įteka Mėmelio upė (dabar – Nemuno upė).
Trumpa miesto istorija
Kurow gentis dalijosi daugelio vietinių šeimų grupių likimu ir buvo užkariauta įsibrovėlių iš vakarų. Ordino magistras nusprendė šioje vietoje pastatyti pilį, kuri leistų kontroliuoti padėtį Baltijos pajūryje. Miestas greitai vystėsi šalia tvirtovės ir įstojo į Hanzą praėjus trejiems metams po to, kai gavo vietą. Laikai buvo neramūs ir kalavijuočių riteriai labai greitai nusprendė perduoti pilį Kryžiuočių riteriams. Po trylikos metų karo Klaipėda tapo Lenkijos karalystės valdovu.
Vėlesniais šimtmečiais taip buvo reguliariai sunaikinami per gaisrus, karus ir marus. Svarbiu faktu pasirodė Klaipėdos miestiečių perėmimas į Reformaciją. Šis faktas dar labiau susiejo Klaipėdą su Prūsija ir dar labiau paženklino vietos gyventojų skirtumą nuo likusių lietuvių. Nepaisant daugybės nuostolių, jūrų prekyba nuolat vystėsi, mieste buvo pastatyta daugybė laivų. Napoleono karų metu Klaipėda trumpam buvo Prūsijos sostinė. Sienos su Rusija artumas lėmė, kad čia karaliavo kontrabanda, bet ir carinėje valstybėje uždraustų raštų platinimas. Nors Prūsijos politika buvo nelinkusi tautinėms mažumoms, beveik pusė gyventojų kalbėjo lietuviškai.
Klaipėdiečių tautybės klausimas tapo rimta problema po I pasaulinio karo. Kurį laiką mieste buvo bandoma sukurti prancūzišką protektoratą. Neradusi tinkamo situacijos sprendimo, Lietuvos valdžia surengė sukilimą. Klaipėda tapo autonomine Lietuvos dalimi. Tokia padėtis tęsėsi iki 1939 m., kai miestą užėmė vokiečiai. Po Hitlerio žlugimo rajone buvo pastatyta daug karinių bazių. Miestui buvo suteiktas ypatingas statusas, apgyvendinant jame daug rusų ir uždraudžiant patekti pašaliniams asmenims.
Tai lėmė daug apleistumo Klaipėdos architektūroje. Tik pastaraisiais metais imtasi renovacijos darbų, atidaryta daugybė užeigų, kavinių ir restoranų.
Ekskursija po Klaipėdos miestą
Dauguma paminklų yra miesto centre. Čia išlikę seniausi daugiabučiai namai ir visuomeninės paskirties pastatai.
Senamiestis
Jos centras – Teatro aikštė su Anusi iš Tharau statula, poeto Szymono Dachos meilės eilėraščio herojė. Taip pat verta nuvykti Aukštoji gatvė kur jie saugomi seniausių namų mieste. Kai kurie iš jų yra konstrukcijos, vadinamos fachverne siena (plyta buvo atskirta medinėmis sijomis). Šiandien jame veikia kavinės ir suvenyrų parduotuvės. Priešingoje gatvės pusėje atidarytos kelios „hipsteriškos“ vietos, sezono metu atsiranda maisto vagonėliai. Tačiau tokio tipo madingų vietų galime rasti kur kas daugiau šalia kanalo. Yra daug tokio tipo patalpų buvusiose istorinėse klėtise. Galime ir ten apsilankyti senoji jachta „Meridianas“, kuri veikia ir kaip plaukiojantis restoranas.
Pilis (Klaipėdos Pilis)
Iš senųjų įtvirtinimų išlikę tik žemės pylimai. Šiandien ji įsikūrusi jų mūriniame interjere nedidelis muziejus, rodantis tvirtovės istoriją. Nors ekspozicija nėra didelė, ji buvo kruopščiai parengta, todėl pasivaikščiojimas po senąsias tvirtoves gali būti įdomi patirtis. Planuojama senąją pilį atstatyti, bet kada jie bus įgyvendinti, pasakyti sunku. Į rytus nuo pilies, kitoje senamiesčio pusėje, stūkso Jono Kalnelis tai yra senojo miesto įtvirtinimų fragmentas, dabar žavinga aikštė.
Mažosios Lietuvos muziejus (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus)
(adresas: Didžioji Vandens g. 2)
Jame pristatoma lietuvių mažumos buvusioje Rytų Prūsijoje istorija. Jis dirba nuo antradienio iki sekmadienio nuo 10.00 iki 18.00, įprastas bilietas kainuoja 1,45 € (per pusę sumažinta). Paskutinis lankytojas įleidžiamas likus pusvalandžiui iki įstaigos uždarymo.
Laikrodžių muziejus
(adresas: Laikrodžių muziejus, Liepų, 12 val.)
Kaip rodo pavadinimas, ši priemonė leidžia lankytojams žiūrėti didelė laikrodžių kolekcija. Jis yra šalia istorinio neogotikinio pašto pastato. Dirba nuo antradienio iki sekmadienio nuo 10 iki 18 val. (sekmadieniais iki 17 val.), bilietai kainuoja 1,80 € (sumažinta 0,90 €).
Klaipėdos skulptūros
Miestas garsėja vadinamuoju Skulptūrų parkas (Klaipėdos skulptūrų parkas) esančios netoli traukinių ir autobusų stočių. Anksčiau čia buvo senosios miesto kapinės, bet sovietų valdžia įsakė teritoriją paversti parku. (gyventojams buvo leista perkelti velionį į naujas kapines). Nuo 1977 m. buvo organizuojamos skulptūros ir simpoziumai po atviru dangumi, kurių vaisiai buvo eksponuojami parke. Tai čia pat apie 116 svarbiausių Lietuvos menininkų skulptūrų.
Klaipėdoje meno kūrinių galime rasti ne tik čia. Įdomūs paminklai ir skulptūros yra išsibarstę po visą miestą. Uoste matome Juodoji dvasia (Juodasis vaiduoklis) - tamsi statula, pritvirtinta prie krantinės. Tai legendinė figūra, kuri XVI amžiuje turėjo pasirodyti išsigandusiam uosto sargui ir įspėti, kad mieste baigiasi atsargos.
uostas
Tai vienas didžiausių uostų Baltijos jūroje ir yra rimta konkurencija Gdanskui. Iš čia išplaukia ir keleiviniai keltai, plukdantys turistus į šalia esantį Kuršių nerija (plačiau atskirame įraše: Lietuvos Kuršių nerija). Pastaba: Prieš kelionę į Neriją verta pasidomėti, iš kurio terminalo išplaukia atitinkamas laivas. Pėsčiųjų keltai į Smiltynę (norintiesiems aplankyti delfinariumą ir Jūros muziejų) išplaukia iš vadinamosios. Senasis uostas (Danės g. 1), tuo tarpu iš Nowy uosto (Nemuno g. 8) į Neriją plaukia keltai automobilininkams ir dviratininkams.
„Švyturio“ alaus darykla
(adresas: Kūlių Vartų g. 7)
Tai viena didžiausių Lietuvos alaus daryklųkuri gali pasigirti tradicijomis, siekiančiomis XVIII a. Jos būstinė yra Klaipėdos i galite jį aplankyti. Ekskursijas organizuoja vietinė turizmo informacija – LINK.