Karališkieji rūmai in Stokholmas buvo pastatytas ant pilies kalno (Slottsbacken) ir yra istorinėje vietoje senamiestis (Gamla Stan) saloje Stadsholmenas.
Rūmai yra oficiali karališkosios šeimos būstinė ir visų oficialių ceremonijų vieta. Tai vieni didžiausių rūmų visoje Europoje. Jį sudaro arti 600 kambarių ir kambarių.
Šiandien rūmai pirmiausia atlieka reprezentacines funkcijas. Karalius ir karalienė gyvena Drotningholmo rūmaikuri yra vienoje iš Stokholmo archipelago salų. Drotningholmo rūmai yra užrašyti UNESCO pasaulio paveldo sąrašą taip pat galima apsilankyti.
Taip pat žiūrėkite: Gamla Stan – lankytinos vietos ir praktinė informacija
Istorija
Remiantis įvairiomis hipotezėmis, dabartinių rūmų vietoje jau m XIX a buvo medinė vikingų gyvenvietė.
Tik į XIII amžiuje čia buvo pastatyta pažangesnė tvirtovė, kuri virto pilimi. Manoma, kad Stokholmo įkūrėjas buvo tvirtovės statybos pradininkas jarlas Birgeris. Per ateinančius šimtmečius pilis buvo sustiprinta ir išplėsta. Tikriausiai pusiaukelėje XIV amžiuje buvo vadinamas trimis karūnomis (Tre Kronor). Švedijai atgavus nepriklausomybę ir valdžią Gustavas Vaza pilis tapo svarbiausia Švedijos monarchijos buveine.
XVII a buvo lūžis tvirtovės istorijoje. Nuo amžiaus pradžios karališkoji šeima planavo pilį perstatyti į renesanso laikų pilį. Po dešimtmečius trukusių planų modernizacija pagaliau buvo pasiekta. Karališkoji šeima nauja vieta džiaugėsi neilgai. IN 1697 m kilo gaisras, visiškai sunaikinęs naujuosius rūmus. Visi pastatai buvo sugriauti. Taip pat buvo prarastas visas karališkasis archyvas.
Švedijos karalius Karolis XII jis greitai ėmėsi atstatymo. Buvo nuspręsta statyti visiškai naujus barokinius rūmus. Už projektavimą buvo atsakingas švedų architektas Nikodemas Tesinas jaunesnysisbaigęs Drotningholmo rūmų statybą (kurias buvo pradėjęs jo tėvas). Visiškai naujo projekto sukūrimas leido išplėsti teritoriją senųjų rūmų atžvilgiu.
Pačios statybos nevyko sklandžiai dėl Švedijos šiaurinių karų kainos. Darbas buvo baigtas m 1760 m.
Karališkųjų rūmų lankymas
Šiandien Karališkieji rūmai atviri lankytojams. Be karališkųjų apartamentų, įstaigoje taip pat yra muziejai, iždas ir ginklų saugykla.
Pasitaiko, kad apartamentai neįtraukiami į pažintinį maršrutą. Tokia situacija pasitaiko per iškilmingus kitų valstybių vadovų vizitus. Jis, be kitų, nakvojo rūmuose Barakas Obama.
Darbo dienos ir valandos:
- Spalis - balandis: antradienis - sekmadienis 10:00 - 16:00 val.
- Gegužės – birželio mėn.: kasdien 10:00 – 17:00,
- Liepa - rugpjūtis: kasdien 10:00 - 17:00 (apartamentai nuo 09:00),
- rugsėjis: kasdien 10:00-17:00,
- Nuo rugsėjo iki balandžio apartamentai gali būti laikinai (iš dalies arba visiškai) uždaryti dėl karališkosios šeimos vizito.
Karališkieji apartamentai
Ekskursiją po karališkuosius apartamentus pradedame nuo Rikssalen, tai yra patalpa, kurioje iki 1975 m karalius kasmet oficialiai atidarydavo parlamento svarstymus. Didingo kambario didžiausias lobis yra sidabrinis karalienės Kristinos sostaskurią ji gavo karūnavimo proga m 1650 m. Sostą dengiančio baldakimo šonuose yra dvi masyvios skulptūros.
Tada aplankysime daugybę skirtingų monarchijos naudojamų salių – pokylių sales, miegamuosius, valgomuosius ir net sales, kuriose apsistodavo karališkoji gvardija.
Įdomi dalis yra svečių kambariai, kurie ir šiandien naudojami Švedijoje viešinčių valstybių vadovų vizitų metu.
Priklausomai nuo mūsų tempo, galime net praleisti čia 2 valandos.
Karališkoji koplyčia
Karališkoji koplyčia yra priešais įėjimą į Rikssaleną, iš karto įėjus į kiemą turime lipti laiptais į dešinę. Koplyčia rūmuose egzistavo nuo tada XIII amžiuje.
Koplyčia pradėta naudoti m 1754 mlikus keleriems metams iki rūmų užbaigimo. Jis buvo sukurtas pagal architekto Nikodemo Tessino jaunesniojo projektą.
Darbo dienos ir valandos:
- Gegužė – rugsėjis: kasdien 10:00 – 17:00,
- visus metus sekmadieniais 11:00 val.
Iždas (Skattkammaren)
Iždas yra po žeme, atmosferos kriptą primenančiose patalpose. Viduje saugomos karališkosios valdžios regalijos (karūnos, skeptrai) ir kiti brangūs su monarchija susiję suvenyrai.
Parodoje, be kita ko, galime rasti:
- karūnavimo kardas Gustavas Vaza,
- karūna Erikas XIV,
- krikštas su 1696 m naudojamas krikštijant karališkosios šeimos narius.
Į vidų neįleidžiamos nuotraukos.
Ginklų salė (Livrustkammaren)
Livrustkammaren yra seniausias muziejus Švedijoje. Ji buvo įkurta jau m 1628 m karaliaus Gustavas Adolfas.
Viduje pamatysime daugybę riterių atributų, tokių kaip šarvai, šalmai ir skydai. Viduje taip pat yra didžiulė karūnai priklausančių daiktų kolekcija. Lankydamiesi šarvojimo salėje turėtume atidžiai ieškoti su Lenkija susijusių rekvizitų.
Viduje pamatysime, be kita ko prabangūs šarvai Zigmantas II rugpjūtis, šarvai ir šalmas Vladislovas IV arba medžioklės ragas Zigmantas III.
Muziejuje galime rasti ir karūnavimo kostiumą Karalienė Krystyna arba šalmą Gustavas Vaza.
Apsilankę muziejuje nepamirškite apžiūrėti karališkųjų vežimų ir rogių kolekcijos.
Įėjimas į šarvojimo salę nemokamas.
Tre Kronor muziejus
Šioje vietoje įsikūręs muziejus, skirtas ankstesnės pilies istorijai. Ši dalis yra žemiausiame lygyje. Viduje pamatysime Tre Kronor pilies sienos fragmentą ir maketą, rodantį, kaip tvirtovė atrodė seniau.
Antikvarinių daiktų muziejus
Antikvarinių daiktų muziejus buvo įkurtas m 1794 m Gustavas III. Viduje pamatysime daugiausia skulptūras, įskaitant daugybę Gustavo atvežtų per vizitą Italijoje. Muziejus veikia nuo gegužės 15 iki rugsėjo 14 d. Įėjimas į muziejų yra šiaurinėje rūmų pusėje.
Karališkoji monetų kolekcija (Myntkabinettet)
Prie pat rūmų buvo dar vienas įdomus muziejus – Karališkoji monetų kolekcija (Myntkabinettet). Kolekcijoje, be kita ko, seniausia Švedijos moneta. Deja, dėl didelių išlaikymo sąnaudų muziejus persikelia į Švedijos istorijos muziejaus (Historiska museet) pastatus ir kolekciją bus galima įsigyti ne anksčiau kaip iki 2022 m.
Karališkieji sodai
Ten būnant verta pasivaikščioti po rūmus ir pažvelgti į sodus iš rytinės pusės. Sodai pavadinti vardais Logården. Rytinėje komplekso sienoje taip pat yra gražus fontanas.
Sargybos keitimas
Stokholme iki šiol puoselėjama tradicija keisti sargą priešais Valdovų rūmų kiemą. Įdomu tai, kad ceremonija kiekvieną dieną gali vykti skirtingai.
Pagrindinė šventės dalis yra bendra ir vyksta kieme priešais rūmus. Užtrunka apytiksliai 40 minučių. Būdas, kuriuo karališkoji gvardija jį pasiekė – tai yra, paradas – gali skirtis. Kartais kariškiai atvyksta pėsčiomis, kartais arkliu, su orkestru ar be jo.
Vasaros mėnesiais (balandžio 23 – rugpjūčio 31 d.) Sargybos keitimo ceremonija vyksta nuo pirmadienio iki šeštadienio, kun. 12:15 o sekmadieniais ir švenčių dienomis kun. 13:15. Priklausomai nuo parado tipo, Karališkoji gvardija prasideda iš kitos vietos:
- 11:45 (Kariuomenės muziejus, valanda vėliau sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis),
- 11:35 (Kavalerijos kareivinės, Försvarsmakten Kavallerikasern, valanda vėliau sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis),
- 12:14 (Obeliskas ant Pilies kalno, nesant orkestro, sekmadieniais ir švenčių dienomis valanda vėliau).
Nuo rugsėjo 1 dienos iki mėnesio pabaigos Sargybos keitimo ceremonija vyksta trečiadienį, šeštadienį, sekmadienį ir valstybinių švenčių dienomis. Valandos tokios pačios kaip ir vasaros mėnesiais. Parado pradžia:
- 11:45 (Kariuomenės muziejus, valanda vėliau sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis),
- 12:14 (Obeliskas ant Pilies kalno, nesant orkestro, sekmadieniais ir švenčių dienomis valanda vėliau).
Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 22 d. paradas taip pat vyksta trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais bei valstybinių švenčių dienomis. Tačiau žygis trumpesnis.
- 12:09 (Mynttorget, šiek tiek šalia rūmų, po valandos sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis),
- 12:14 (Obeliskas ant Pilies kalno, nesant orkestro, sekmadieniais ir švenčių dienomis valanda vėliau).
