Nors kelionė į Vilnius ima palyginti trumpas keliones Lietuvos sostinė nėra tarp populiariausių krypčių tarp lenkų. Gaila.
Miestas garsėja puikia architektūra ir daugybe lankytinų vietų, pavyzdžiui, gražiausiu Vidurio ir Rytų Europos senamiesčiu, net įtrauktu į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Neapsisprendusiems rekomenduojame net savaitgalį praleisti Vilniuje. Esame tikri, kad pasijusite labiau ir po kurio laiko vėl aplankysite šį nuostabų miestą. Šį kartą ilgiau.
Didelė dalis mūsų Vilniaus prisiminimų yra susiję su nepakartojami skonio pojūčiaikurią mums davė Lietuvos sostinė. Neįmanoma čia nepaminėti apie daug panašumųjungiantis Lietuviška ir lenkiška virtuvė. Kaip ir pas mus, taip ir Lietuvoje valgai daug patiekalų bulvių ir miltų pagrindu.
Lietuviai taip pat valgo didelius kiekius pupelės, kopūstai ir burokėliai, ir jie dažniausiai jį naudoja savo patiekalams pagardinti pipirų žirneliai, muskato riešutas, česnakas ir kalendra. Šalies virtuvė nėra lengva ir dietiška, o svarbiausia yra … suvartojamų patiekalų kaloringumas ir sotumas.
Cepelinai
Vienas iš tradicinių lietuviškų patiekalų yra Cepelinai, šiek tiek primenantis lenkiški koldūnai. Priklausomai nuo Lietuvos regiono Cepelinai ruošiami skirtingai, naudojant skirtingą įdarą. Pavyzdžiui Cepelinai su žuvies įdaru juose stovi gyventojų stalai Klaipėdair į Żemajtii tu pabandysi cepelinų su grybų padažu ir grietinėle.
Lietuviška šaltsriuba
Šiltos sriubos sėkmingai pakeistos šaunūs pradinukai arba aušintuvai. Populiariausi iš jų (žinomi ir mūsų šalyje) – Lietuviška šaltsriuba Jis gaminamas iš agurkų, burokėlių, kiaušinių ir krapų, rūgpienio ir grietinėlės pagrindu.
Blynai ir bulvių pyragas
Būnant Lietuvoje neįmanoma nepabandyti blynai - storas, bulviniai blynai, įdaryti grybais arba mėsa.
Prie daugelio tradicinių patiekalų populiarus priedas – rūgpienis arba tiršta grietinėlė. Paminėjus bulves, verta ir paragauti bulvių pyragas - bulvių gratino rūšis su svogūnu, šonine ir kiaušiniu. Turiu pripažinti, kad Lietuva nėra pati geriausia šalis sveikai mitybai.
Kibinai
Būdami Vilniuje, mums jie taip pat patiko kibinai, t. y. trapios koldūnai, pagaminti iš Totorių virtuvė. Koldūnai dažniausiai būna įdaryti mėsa (kodėl tai nestebina?), kartais daržovėmis ar sūriu. Koldūnų skonis ir tekstūra puikiai dera su šiltu, eteriniu sultiniu.
Tamsi ruginė duona su natūraliu raugu
Reikia pripažinti, kad vienas iš (nedaug :)) teigiamų lietuvių mitybos įpročių yra valgymas tamsi, ruginė duona su natūraliu raugu (ir be konservantų). Tokia duona nepalyginamai geresnio skonio nei mūsų parduotuvėse parduodama duona. Jis kepamas su priedu medaus, kmynų ir razinų. Jei ieškote gero alaus užkandžiaibūtinai pabandyk kepalas, vadinamas gulbe, su saulėgrąžomis, sūriu ir česnaku.
Kindziuk
Būdamas Lietuvoje negali išsižadėti savęs kindziuk, kietai ir stipriai rūkyti lietuviški šaltibarščiai. Kindziuk gaminamas iš kiaulienos, pridedant aromatinių prieskonių – kalendros, česnako ir pipirų. Į dešrą taip pat dedama druskos ir šiek tiek cukraus. Visas mišinys užpildomas kiaulienos žarnomis. Kindziuk – tikra puota gomuriui, ypač tikriems mėsėdžiams. Būdami Vilniuje būtinai išbandykite. Šios tradicinės dešros galima įsigyti beveik visur.
Kiaulių ausys
Ir dabar kažkas, kas mus visiškai nustebino - kiaulių ausys. Nemanėme, kad kada nors turėsime progos paragauti šio vietinio skanėsto. Ausys, taip pat kaip tepinėlis pozuoti tradicinis užkandis prie alaus. Galima rinktis spalvą – garuose troškintos ausys, rūkytos ausys, pjaustytos prieskoniais. Paliekame jums įvertinti šio lietuviško skanėsto skonio pojūčius. :)
Jei turėjote galimybę juos išbandyti, būtinai pasakykite, kaip jie jums skanu.
Sūriai šokolade
Šiuos populiarius varškės batonėlius rasite kiekviename Lietuvos prekybos centre. Jie nekainuoja per daug (jų kaina prasideda nuo taisyklių nuo maždaug 0,30 €) ir yra labai skanus bei maistingas užkandis. Šiuos smulkius skanėstus gaminančios įmonės varžosi išrasdamos naujus skonius. Taigi galime nusipirkti klasikiniai, šokoladiniai sūriai, su iriso įdaru, vaisiniai sūriai, su įvairių rūšių šokoladu ar net su aguonomis. Jų galime rasti pieninių stenduose.
sūris
Kartais galime rasti keistų tamsių produktų, apibūdinamų kaip tarp sūrių ir kitų pieno produktų "mozaika". Tai dar vienas saldaus užkandžio tipas, kurio savo šalyje tikriausiai nepirksime (nors jo receptų kartais atsiranda senose kulinarijos knygose). Jis neturi daug bendro su sūriu, gaminamas iš vaisių (daugiausia obuolių), kuriuos termiškai apdorojant ir tinkamai apdorojus gaunama savotiška kietai virta uogienė.
Marinuoti pomidorai
Jei pažiūrėtume į stiklainius su marinuotais pomidorais, pamatytume, kad dalis jų gaminama mūsų šalyje. Juo labiau stebina tai, kad Lenkijoje jų įsigyti itin sunku. Tuo tarpu Lietuvos parduotuvėse nesunkiai rasime šio įdomaus užkandžio indelį.
Tinktūra 999 (Trejos Devynerios)
Matyt, šios tinktūros receptas kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Anksčiau jis buvo laikomas vaistu ir buvo gaminamas iš specialaus 27 žolelių mišinio. Kai kas jį lygina su Rygos juoduoju balzamu, tačiau lietuviai tikina, kad tai jie Trojos arklys tai visai kitas receptas. Šiuo metu jį galima įsigyti trijų skonių/spalvų: žalias (augalinis saldus), geltona (sausa) ir raudona (žolė citrusiniai vaisiai). Kartais atsiranda ir kitų sezoninių skonių, pvz., 2022 m. rinkai buvo pristatytas imbiero skonis.
Suktinis
Daugelio laikomas vienas charakteringiausių alkoholinių gėrimų Lietuvoje. Jis pagamintas pagamintas iš medaus, vaisių sulčių ir specialaus žolelių mišinio. Be to, šio didelio procento alkoholinio gėrimo gamyboje naudojamos alaus mielės. Pavadinimas susijęs su vienu iš lietuviškų šokių (kuris etiketėje dažnai akcentuojamas atitinkama grafika).
Kitos lietuviškos degtinės ir likeriai
Viešnagė Lietuvoje gali būti proga paragauti daugybės degtinių ir kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų, kurių šalyje nėra. Daugumą jų gamina įmonė „Stumbras“. (lietuviškai Żubr) tai yra seniausia ir garsiausia Lietuvos alkoholio gamykla. Jos produktai, būdingi regionui, visų pirma apima: Malūnininkų (tinktūra ant giros), Starkas (tradicinė degtinė su ilgu brandinimo laikotarpiu. Seniau statines su starka įkasdavo į žemę), Dainava (tinktūra ant vaisių sulčių), Cepkelių (spanguolė – dažniausiai su kurtiniu etiketėje). Lenkijoje populiarios ir grynos šio gamintojo degtinės.
Alus
Kaip ir Lenkijoje, taip ir Lietuvoje galime stebėti besivystančią „alaus revoliuciją“. Atsiranda naujų alaus daryklų, kurios pateikia rinkai iki šiol nebuvusių alaus stilių. Žinoma, viešnagės Vilniuje metu neįmanoma neaplankyti užeigoje „Šnekutis“, kuri ilgą laiką sėkmingai gamina nuosavą alų. Ypač populiarus jų gamybos neįprastas medaus alus. Didžiausios alaus daryklos Lietuvoje, kurių produkciją galima rasti daugumoje parduotuvių, yra Klaipėdos „Švyturys“, „Gubernija“, „Utenos“, „Kalnapilis“ ir „Volfas Engelman“.
Nepamirškite, kad norint paragauti tikros lietuviškos virtuvės, verta paieškoti vietinių tavernų, kuriose pietauja gyventojai, o ne turistai.