Įdomi informacija ir smulkmenos apie Szproty

Anonim

Šprotai, dar žinomi kaip norvegiškos sardinės, yra mažos jūros žuvys iš silkių šeimos. Jos labai panašios į jaunas silkes, o pagrindinis bruožas, kuriuo jos skiriasi nuo šių žuvų – grubus pilvo kraštas. Kokie kiti įdomūs faktai apie šią mažą žuvelę?

Šprotai gyvena rytinėje Atlanto vandenyno dalyje, nuo Norvegijos iki Gibraltaro, Šiaurės jūroje, Baltijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Viduržemio ir Juodosios jūros šiaurinėje dalyje. Vasarą plaukia 10-50 m gylyje, o žiemą neria iki 150 m. Šprotai ir dieną rodo vertikalias migracijas. Naktį jie keliauja arčiau vandens paviršiaus, o dieną būna didesniame gylyje.

Priklausomai nuo aplinkos ir porūšio, šprotai gali būti nuo 10 iki 20 cm. Jie padengti sidabriniais žvynais, kurie nugaroje patenka į melsvą atspalvį.

Šprotai neršia pavasarį ir vasaros pradžioje. Dėl to patelės sudaro iki 40 tūkst. ikrų grūdai, laisvai plūduriuojantys vandenyje. Jaunos lervos išsirita po 3-4 dienų ir plūduriuoja atviroje jūroje, o lytinę brandą pasiekia tik antraisiais gyvenimo metais.

Šprotai yra trumpaamžės žuvys, gyvena apie 6 metus. Dėl gausaus žmogaus sveikatai naudingų vitaminų, kurių yra riebaluose, kurie sudaro net 12% mėsos, jie plačiai naudojami žuvies perdirbime. Jų sugavimai Baltijos jūroje buvo didžiausi, šalia silkių ir menkių, prieš peržvejoję siekę iki 150-250 tūkst. tonų per metus. Šprotų žvejyba daugiausia vyksta žiemą, kai šios žuvys plaukioja vienoduose būriuose ir mažiau maitinasi. Tušti šprotų skrandžiai leidžia lengviau juos išrūkyti karštus. Šios žuvys taip pat naudojamos žuvies konservams, o kai kuriose šalyse ir džiovinamos.

Šprotus galima vadinti ir šprotais – šiuo biologiniu terminu apibūdinamos tos pačios rūšies žuvys. Šprotų pavadinimas buvo sukurtas asocijuojantis su sardinių forma, kuri iš pradžių reiškė tik garsiausias rūšis: europinę sardinę, o laikui bėgant buvo išplėsta į kitas susijusias rūšis.