Didžiosios Lenkijos sostinė Poznanė yra vienas lankomiausių Lenkijos miestų. Čia atvyksta ne tik turistai, bet ir prekybininkai, verslininkai, nes miestas nuo amžių buvo glaudžiai susijęs su prekyba.
Jau daugelį metų populiari Poznanės mugė sulaukia nepaprasto lankytojų susidomėjimo ne tik iš Lenkijos, bet ir iš užsienio. Tai vienas seniausių ir didžiausių parodų renginių Europoje. Pirmą kartą mugė surengta 1921 m., o 1911 m. prūsų surengtos Rytų Vokietijos parodos proga joje iškilo Aukštutinės Silezijos bokštas. Šiandien bokštą puošia ažūrinė smailė viršūnėje, kuri yra Poznanės tarptautinės mugės simbolis.
Poznanė neabejotinai yra vienas ekonomiškiausių mūsų šalies miestų. BVP vienam gyventojui augimą lenkia tik sostinė. Poznanė taip pat yra antras pagal dydį bankų centras po Varšuvos.
Didžiosios Lenkijos sostinė yra maždaug pusiaukelėje tarp Varšuvos ir Berlyno. Tačiau nepaisant panašaus atstumo nuo Poznanės, į Berlyną pasieksime daug greičiau nei į savo sostinę …
Šimtmečius Poznanė buvo labai senos srities pirmtakas. Kaip pirmasis miestas Lenkijoje, jo gatvėse buvo įrengti dujų ir elektros žibintai. Čia atsirado pirmosios elektrinės, bankai, degalinė, elektrinių tramvajų linijos. Naujausiais laikais reikia paminėti, kad Poznanė buvo pirmasis Lenkijos miestas, kuriame buvo pilnas žemagrindžių autobusų parkas.
Ar žinojote, kad Poznanė yra vienintelis miestas, minimas mūsų himne?
„Kaip Czarnieckis į Poznanę
Po Švedijos padalijimo,
Už gelbėjimo tėvynę
Grįšiu prie jūros!
Poznanė – miestas, pažymėtas istorija. Čia formavosi mūsų valstybingumas, čia prasidėjo Piastų dinastijos valdovo viešpatavimas. Poznanės Ostrów Tumski katedros rūsyje yra palaidoti pirmųjų istorinių Lenkijos valdovų, t. y. Mieszko I ir Boleslovo Narsiojo, kūnai. Ten taip pat palaidoti dar šeši karaliai. Būtent Poznanė buvo svarbiausias miestas Poslkos istorijos aušroje, buvo pagrindinis kultūros centras ir vieta, kur Lenkijoje vystėsi krikščionybė.
Įdomus faktas, kad Poznanės gyventojai vartoja specifinę tarmę. Yra daug skolinių iš vokiečių kalbos, kuri į tradicinę lenkų kalbą pateko čia vyravusio Prūsijos padalijimo metu. Taigi Poznanėje galime suvalgyti stiklinę žvilgsnio – bandelę su glaistu, pyragą su gziku – bulves su varške, pasivažinėti mėnuliu – tramvajumi ar užsidėti krepšius – šlepetes. Vienas iš žmonių, vartojusių šią būdingą tarmę, buvo Stary Marych.
Tai personažas iš populiaraus radijo spektaklio. Laida buvo transliuojama 1983–1999 metais. 2001 m. šiauriniame Półwiejska gatvės gale buvo atidengtas paminklas Stary Marych, pagyvenusiam vyrui su dviračiu. Vyro skulptūrą labai noriai fotografuoja ir Poznanės lankytojai, ir vietiniai gyventojai.
Kalbant apie Poznanės virtuvės patiekalus – reikėtų paminėti koldūnus su gziku. Tai labai paprastas patiekalas, kurio pagrindiniai ingredientai yra bulvės – Poznanės tarme vadinamos pyami – ir gzik, t.y. tinkamai pagardintas varškės sūris su grietinėle. Tradiciškai pyry turėtų būti virti švarkelyje. Bet tai dar ne viskas, kai kalbame apie bulves! Šios daržovės paminklas yra Poznanėje! Pyra miestiečiams tokia svarbi, kad jie nusprendė skulptūrą eksponuoti iš jos pusės. Jis yra pačiame Jono Pauliaus II parko centre, buvo atidengtas 2007 m. rugsėjį per Pyrlandijos dienas.
Dešiniajame Vartos upės krante 1952 metais pradėtas eksploatuoti dirbtinis vandens telkinys, vadinamas Maltos ežeru. Beveik 20 metų tai buvo viena geriausių Europos irklavimo ir kanojų irklavimo trasų. Aplink ežerą yra daugybė lankytinų vietų, pavyzdžiui, ištisus metus veikianti rogučių ir slidinėjimo trasa, moderni irklavimo ir baidarių trasa, kurioje vyksta daugybė šių disciplinų varžybų, taip pat Maltos pirtys – puiki vandens pramoga Visa šeima.
Šiaurinėje miesto dalyje verta aplankyti Morasko rezervatą. Būtent čia buvo aptiktas didžiausias Lenkijoje meteoritas. Jis svėrė daugiau nei 261 kg. Draustinyje yra kraterių, kurie susiformavo nukritus šiam didžiuliam meteoritui.