bažnyčia Hallgrímskirkja yra vienas didžiausių Reikjaviko simbolių. Lankytojus jis traukia ne tik monumentaliu (kaip Islandijoje) dydžiu, bet visų pirma neįprasta forma.
Pastatas iškilo aukščiausioje miesto vietoje ant kalvos Skólavörðuholtkurios dėka bažnyčios bokštas matomas iš tolo.
Šiandien šventykla sujungia kulto ir turistų traukos vietos funkcijas. Varpinės viršuje sukurta panoraminė terasa, kuri yra geriausia apžvalgos vieta visoje sostinėje.
Puiki bažnyčia, bet ne katedra
Hallgrímskirkja yra didžiausia bažnyčia visoje Islandijoje. Jis netgi gali tilpti jo sienose 1200 tikinčiųjų. Verta pabrėžti – šventykla neturi statuso katedrair yra tik parapinė bažnyčia. Tikroji katedra yra daug kuklesnė ir stovi prie pat rotušės.
Bažnyčios aukštis yra 74,5 mkas tai daro Antras pagal aukštį pastatas Islandijoje, iškart po Smáratorg dangoraižio Kópavogur mieste. Skirtumas tarp jų yra tik 3 m.
Šventyklos pavadinimą galime išversti kaip Hallgrimur bažnyčia. Tai pagerbė gyvieji w XVII a poetas ir dvasininkas Hallgrimuras Péturssonaskuris išgarsėjo kaip aistros dainų, dainuojamų iki šių dienų per gavėnią, autorius.
Bažnyčios laikrodžio bokštas veikia ir kaip varpinė. Viduje yra trys varpai. Jie pavadinti Hallgrímur, jo žmonos (Guðríður) ir dukters (Steinunn) vardu.
Drąsi architekto vizija
Idėja statyti šventyklą kilo pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais. IN 1929 m Islandijos parlamentas paskelbė bažnyčios projekto konkursą, kuriame buvo numatytos dvi svarbios sąlygos: joje turi tilpti 1200 žmonių ir turėti pakankamai aukštą bokštą, kad prireikus jį būtų galima naudoti radijo signalams perduoti.
IN 1937 m jis gavo misiją rengti baigiamąjį projektą Guðjonas Samúelssonaskuris buvo funkcionalizmo (dalelės modernizmo) atstovas ir tuo metu buvo vyriausiasis valstybės architektas. Samúelssonas garsėja tuo, kad į savo dizainą įtraukė elementus, nurodančius Islandijos kraštovaizdį.
Jo pasiūlymas Hallgrímskirkjai nebuvo toks ambicingas, kas gali atrodyti visiškai beprotiška. Projektuodamas fasadą jis modeliavo šešiakampes bazalto kolonas – vieną labiausiai intriguojančių ugnikalnio išsiveržimo liekanų. Kolonos turėjo nuolat kilti aukštyn iš abiejų pusių, eidamos link bokšto, simbolizuojančio Islandijos kalvas ir ledynus.
Ieškodami jo įkvėpimo šaltinio, galime eiti link krioklio Svartifoss arba Geršubergo bazalto uolos Snaefellsnes pusiasalyje.
Darbų pradžią atitolino prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Įsmeigtas pirmasis kastuvas 1945 mo po trejų metų buvo pastatyta kripta, kurioje iki navos aukštumos buvo švenčiamos mišios. Samúelssonas mirė 1950 m, gerokai prieš baigiantis vykdomoms statyboms dar beveik 40 metų. Įvyko šventyklos pašventinimas 1986 metų spalio 26 ddieną prieš jubiliejų 312-asis jos globėjo Hallgrimuro Péturssono gimtadienis.
Statyba buvo prieštaringa ir sunaudojo didžiulius finansinius išteklius. Tačiau verta paminėti, kad net 60% išlaidų buvo finansuojama iš pačios parapijos biudžeto ir tikinčiųjų aukų.
Hallgrímskirkja viduryje
Liuteronų bažnyčioms būdingas šventyklos interjeras griežtas. Peržengus navos slenkstį užklumpa visur balta spalva, todėl šventykla atrodo dar aukštesnė, nei yra iš tikrųjų. Šviesos spalvos interjerui suteikia tik virš pagrindinio įėjimo esantis vitražas.
Lankydamiesi šventykloje atkreipkite dėmesį į krikšto fontą. Jo pagrindas pagamintas iš islandiško bazalto, o dubuo – iš čekiško krištolo, kuris primena ledo luitą.
Įėjimas į bažnyčia nemokama. Dabartinį darbo laiką galite patikrinti čia.
Dėmesio! Hallgrímskirkja yra veikianti bažnyčia ir gali būti neprieinama turistams religinėmis progomis. Taip pat nepamirškime gerbti tikinčiuosius, kurie lanko šventyklą maldos tikslais.
Varpinė: geriausia apžvalgos aikštelė mieste
Didžiausia šventyklos įžymybė – varpinės viršuje esanti apžvalgos aikštelė, iš kurios galime pasigrožėti miesto panorama ir jį supančiu kalnuotu kraštovaizdžiu. Apžiūros platformos langai yra atviri ir suteikia vaizdą be grotų, tinklelių ar stiklų.
Liftu pakilsime į bokšto viršų, o po to turėsime užlipti dar apie 30 laiptų. Privažiavimas liftu tikrai patogus, tačiau turi vieną nenuginčijamą trūkumą – eilės. Į liftą neįeis daug žmonių, o jei dar pridėtume apžvalgos aikštelės populiarumą, tada kartais tenka atsižvelgti į tai, kad reikia ilgai laukti. Jei susiduriame su daugybe kelionių, gali būti geresnis sprendimas grįžti kitu laiku.
Įėjimo į bokštą kaina yra 1000 ISK (apie 30 PLN) vienam suaugusiam arba 100 ISK vaikams ir paaugliams nuo 7 iki 16 metų. (2022 m. sausio mėn.) Dabartinį darbo laiką geriausia patikrinti oficialioje svetainėje.
Bilietus galime nusipirkti parduotuvėje kairėje įėjus į bažnyčios vestibiulį. Atsiskaityti kortele galime vietoje. Nusipirkę bilietą stojame į eilę.
Leifo Erikssono paminklas
Didelėje aikštėje priešais bažnyčią stovi paminklas, vaizduojantis posūkyje gyvenantį žmogų 10 ir 11 a vikingas Leifas Erikssonas paskambino laimingas. Jis tikriausiai buvo pirmasis europietis įkėlė koją į Šiaurės Amerikos žemyną, ir jis ketino tai padaryti apie 500 metų prieš Kristupą Kolumbą!
Įdomu tai, kad dėl Leifo laimingojo pilietybės kyla daugybė islandų ir norvegų ginčų. Abi pusės ginčijasi ir diskutuoja dėl kraujo įstatymo pranašumo prieš žemės įstatymą ir atvirkščiai, ir ginčijasi, ar Islandija galiausiai baigsis. 10 a tai jau buvo šalis, o gal tik kraštas, kuriame gyveno naujakuriai norvegai.
Keliautojo tėvas gimė Norvegijoje Erikas Raudonasis, kitaip laikomas Grenlandijos atradėju, su kuriuo susidurtų ieškodamas naujų namų savo šeimai. Pats Leifas gimė Islandijoje, tačiau dėl tėvo tremties turėjo išvykti iš Islandijos ir visam laikui apsigyveno Grenlandijos gyvenvietėje. Kaip matote, kiekviena pusė turi savo priežasčių. Jie galėjo juos sutaikyti Inuitai (vietiniai Grenlandijos žmonės)jei būtų paskelbę jį grenlandiečiu. Juk būtent šioje šerkšnoje žemėje jis rado savo namus.
Monumentali statula atsidūrė Šv. 1930 m ir buvo dovana iš JAV, kurią jie norėjo taip atšvęsti tūkstantmetis Islandijos Alingo parlamentas (daugiau informacijos apie pirmojo parlamento vietą rasite mūsų straipsnyje Þingvellir: National Park and Historic Assembly Place of the Islandic Parliament).
