Tai viena įdomiausių meno kolekcijų Drezdene. Turtingas skulptūros ir tapybos kolekcijas tikrai turėtų pamatyti kiekvienas, besidomintis XIX–XX a.
Albertinum – istorija
Pastatas, kuriame buvo kolekcija, kadaise buvo ginkluotė. Jis buvo pastatytas plečiantis miestui XVI amžiuje ir buvo renesanso stiliaus. Jį visiškai atstatė Lenkijos ir Saksonijos karaliai – Augustas II ir Augustas III iš Saksonijos. Senos dekoracijos buvo pašalintos, suteikusios fasadui barokinę išvaizdą.Po Septynerių metų karo apiplėšta ginkluotė nustojo veikti – Saksonijos valdovai Alberštato rajone pastatė naują arsenalą (dabar jame įsikūręs Militärhistorisches Museum der Bundeswehr).
Senajame pastate buvo nuspręsta patalpinti skulptūrų kolekciją – šiam tikslui visuma buvo suprojektuota beveik nuo nulio (pagal Italijos renesanso pastatų pavyzdį). Greitai šalia skulptūrų atsirado tapybos ir grafikos darbai.
Muziejus buvo pavadintas Albertinum Saksonijoje viešpataujančio Alberto I Wettino vardu.
Antrasis pasaulinis karas ir sąjungininkų Drezdeno bombardavimas padarė rimtų nuostolių. Viršutinis pastato aukštas buvo sunaikintas, kartu su daug vertingų meno kūrinių. Be to, kolekcijas išsivežė Raudonoji armija (kai kurios jų buvo grąžintos tik šeštajame dešimtmetyje). 1960-aisiais kolekcija buvo atskirta – taikomoji dailė ir porcelianas perduoti kitoms įstaigoms. Albertinume yra likusios skulptūros, čia taip pat buvo įrengta Naujųjų meistrų galerija (Neue Meister Gallery, t.y. XIX–XX a. paveikslai). 2002 metais pastatas buvo apgadintas per potvynį – nepaisant gerų saugumo priemonių, vanduo iš apačios pateko į vidų, užliedamas sandėlius ir juose saugomus eksponatus. Siekiant išvengti tokių grėsmių ateityje, buvo sukurta meno arka (Arche für die Kunst), t.y. specialus antstatas, kuris išgyvens bet kokius potvynius.
Albertinum – ekskursijos
Muziejaus pirmąjį aukštą ir dalį pirmojo aukšto užima skulptūros. Pačiame viršuje eksponuojami paveikslai sugrupuoti pagal jų sukūrimo laiką (pradedant XIX a. ir baigiant šiuolaikiniu menu). Judėjimą tarp aukštų palengvina stiklinis liftas.
Skulptūrų kolekcija (Skulpturensammlung)
Dauguma gidų, rašydami apie vietos skulptūrų kolekcijas, apsiriboja moderniu menu, informuodami apie kūrinius. Rodinas ir Degas (Rodino „Mąstytojas“ ir Degas „Keturiolikmetis šokėjas“ aktoriai). Jie yra vieni vertingiausių kolekcijos daiktų, tačiau nereikia pamiršti, kad Albertinum taip pat yra nemažai gana daug senovinių raižinių. Čia rasime Graikijos, Romos ir kitų senovės kultūrų meno kūrinių.
Sascha Schneider „Už laisvę“.
Paslaptingas, nebaigtas paveikslas saugomas sepijos spalvos. Iki šiol nežinoma, ką tiksliai ji turėjo pavaizduoti ir ką simbolizavo menininko įamžinta personažų eisena. Schneiderio darbai buvo uždrausti daugelį metų (manoma, kad jie skatina homoseksualumą), o autorius išpopuliarėjo kaip knygų iliustratorius. Ir nors šiandien galime grožėtis jo monumentalia tapyba Albertinum, būtent čia, 1912 m., Schneiderio skulptūra „Berniukai maudosi“ buvo plačiai atmesta iš konkurso.
Nuotraukos Caspar David Friedrich
Nuolatinis šio vokiečių romantiko darbų populiarumas priverčia daugybę turistų atvykti į Albertinumą dėl jo darbų. Įdomu tai, kad būtent du šio tapytojo paveikslai sudarė visos Naujųjų meistrų galerijos pradžią („Du vyrai mąsto apie mėnulį“ ir „Dolmenas rudenį“). „Kryžius kalnuose“ yra gana įspūdingas – paveikslas, kuriam pats Friedrichas sukūrė dekoruotus, auksinius rėmus. Daugelis lankytojų ilgą laiką skiria minėtam šedevrui „Du vyrai mąsto apie mėnulį“. Menininkas šią sceną piešė mažiausiai tris kartus, tačiau populiariausia yra Drezdeno versija. Paveikslas interpretuojamas kaip laisvės pagyrimas ir pasipriešinimas tuometinei konservatyviajai Vokietijos politikai.
Ludwigo Richterio „Šrekenšteino perėja“.
Šis vokiečių romantikas tapytojas išpopuliarėjo per savo gyvenimą. Jo darbuose (daug mažiau tamsiuose nei Friedricho) vietinio kraštovaizdžio fone buvo rodomos scenos iš žmonių gyvenimo. Ant nagrinėjamos drobės matome grupę žmonių, kertančių Elbę Střekovo pilies (šiuolaikinės Bohemijos teritorijos) griuvėsių papėdėje. Jų nuostatos simbolinės: jauna mergina su pavydu žiūri į įsimylėjusią porą, vaikas bando išvyti nuobodulį, gegnės ieško kito kranto, sena lyra ir vyras pasineria į apmąstymus, o tik klajoklis žiūri į paslaptingąjį. griuvėsiai su susižavėjimu. Albertinume išvysime ir kitus meistro darbus, tokius kaip „Vestuvių procesija pavasariško peizažo fone“.
Carlo Blecheno „Gotikinės bažnyčios griuvėsiai“.
Tretieji vokiečių romantikai taip pat pamėgo peizažo tapybą. Savo drobėse jis dažnai dėdavo žmonių figūras, tačiau vargu ar skyrė joms ypač svarbų vaidmenį. Vaizdas iš Drezdeno iš pirmo žvilgsnio dvelkia nerimu – niūrūs katedros griuvėsiai, pamažu perimti gamtos, atrodo grėsmingi ir pavojingi. Ir vis dėlto po kurio laiko pastebime čia ramybę ir poilsio vietą radusio klajoklio siluetą.
Wilhelmo Trübnerio „Nuoga mergina“.
Emocijų ir grožio kupinų romantiškų peizažų fone Trübnerio aktai šokiruoja tikroviškumu. Juk tai visai kitas laikmetis – Courbet kūryba susižavėjęs menininkas sujungė ir kitų savo meto menininkų įtakas. Jis sakydavo, kad grožis turi būti pačiame paveiksle, o ne tik tema. Šios maksimos prasmę galima įžvelgti „Nuogoje merginoje“ – tapytojas nesistengė pagražinti savo modelio, matome didelę nosį, raudoną odą ar kitus netobulumus.
Vincentas van Gogas „Natiurmortas su svarainiais“
Žinoma, Van Goghas negalėjo būti tokiame muziejuje kaip Albertinum. Jo kūrybą reprezentuoja paveikslas, kurį menininkas nutapė savo Paryžiaus laikotarpio pabaigoje. Daugelyje tyrimų yra informacijos, kad drobė buvo įamžinta kriaušėsbet greičiausiai ant jo svarainių.
„Parau api“ (Kokia naujiena?) Paul Gauguin
Spalvingas Gogeno paveikslas, kuriame pavaizduotos dvi moterys tradicinėmis suknelėmis, yra susijusios su menininkės viešnage Taityje. Drezda drobė pateko į Drezdeną praėjusio amžiaus 2 dešimtmetyje, tačiau ne be problemų. Vokietijoje buvo labai stiprios antiprancūziškos nuotaikos, buvo diskutuojama, ar Albertinum neturėtų rinkti tik vokiško meno, ar prancūziškų meno kūrinių pirkimas neįrodys patriotizmo stokos. Laimei, pavyko nupirkti daugybę impresionistinių kūrinių, iš kurių „Parau api“ yra vienas iškiliausių ir žinomiausių.
Otto Dix "Karas. Triptikas".
Dixo monumentalus paveikslas savo forma reiškia sakralinius kūrinius, tačiau jo tarimas yra „pasaulietiškas“. Įsivaizduokite tapytojo trauminių išgyvenimų įrašas iš Pirmojo pasaulinio karo apkasų. Peizažas po mūšio, lavonų krūvos, žmogiškų bruožų neturinčios karių figūros – parodo karo žiaurumą. Nėra (kaip religiniuose paveiksluose) prisikėlimo – viskas baigiasi prie masinės karių kapo, kurį menininkas padėjo triptiko apačioje.
Oskaro Kokoschkos nuotraukos
Vienas garsiausių ekspresionistų Drezdene išbuvo kelerius metus. Kokoschkos veiklą lydėjo daugybė skandalų (pavyzdžiui, jo sode policija aptiko kruviną moters kūną, tačiau atidžiau pažiūrėjus paaiškėjo, kad tai vynu apibarstyta guminė lėlė, stilizuota kaip buvusi tapytojo mylimoji). Nors nacių valdymo metais jo menas buvo laikomas išsigimusiu, o paveikslai buvo pašalinti iš Albertinum, keli iš jų išliko muziejaus sandėliuose. Čia galime pamatyti, pavyzdžiui, garsųjį menininko autoportretą.
Albertinum – praktinė informacija (atnaujinta 2022 m. liepos mėn.)
Muziejus yra įsikūręs Tarasy Brühl ir Mergelės Marijos bažnyčios apylinkėse Drezdene val Georg-Treu-Platz 1. Artimiausia viešojo transporto stotelė – Drezdeno sinagoga. Objektas atidarytas nuo antradienio iki sekmadienio, nuo 10.00 iki 18.00 val. Įėjimo bilietai kainuoja pinigus 10€ (sumažinta 7,50 €, vaikai ir paaugliai iki 17 metų įėjimas nemokamai).
Taip pat galima įsigyti dienos bilietą į visus muziejus SKD (Staatliche Kunstsammlungen Dresden) už 19€ arba per naktį Drezdeno muziejaus kortelė už nugaros 22€.