Luvras: paveikslai, kolekcija, bilietai. Apsilankymas garsiausiame muziejuje

Lankydamiesi Paryžiuje, turite gerai suplanuoti savo vizitą į šį nuostabų miestą, kad galėtumėte mėgautis didžiausiomis lankytinomis vietomis. Tarp jų turėtų būti viena iš labiausiai vertinamų vietų pasaulyje - Luvro muziejus.

Istorija ir įdomybės

Iš esmės Luvras Luvro rūmai (fr. Luvro rūmai) – tai per šimtus metų Prancūzijos karalių statytas pastatų kompleksas, kuris kartu yra ir karališkoji buveinė (komplekso širdis buvo vadinama. sena žaliuzė). Iš pradžių pilis atliko gynybinę funkciją, Prancūzija tuo metu savo teritorijoje kariavo daugybę karų, todėl tokio tipo objektas, ginantis patekimą į vieną svarbiausių šalies miestų, buvo geidžiamiausias. Kai pavojus buvo pašalintas valdant Karoliui V, Luvras buvo perstatytas į gražią rezidenciją, verta valdovo. Iliuminacijose išlikęs pilies vaizdas „Gražios hercogo de Berry valandos“. Spalio mėnesį matome pilį su didžiulėmis sienomis ir dešimtimis bokštų.

Kolekcijos istorija prasidėjo nuo Pranciškaus I valdymo, kuris įsigijo keletą meno kūrinių. Tada garsusis buvo įtrauktas į karališkąją kolekciją (kuri buvo saugoma Fontenblo rūmuose) Džokonda (Leonardo da Vinci buvo teismo dailininkas ir architektas). Teismui persikėlus į Versalį, rūmai pradėjo veikti kaip karališkoji galerija. Įdomu tai, kad kolekcijos buvo atvertos visuomenei valdant Burbonams. Prancūzų revoliucijos metu galerija buvo paskelbta prancūzų nuosavybe. Tačiau dėl neatsargumo meno kūrinių parodą po kelių dešimčių mėnesių teko uždaryti – rūmai reikalavo kruopštaus atnaujinimo.

Sukurti galerija paėmė Napoleonas, darbas buvo sujungti Luvrą ir Tiuilri iš šiaurės ir uždaryti vidinį kiemą. Vėlesniais metais atsirado vadinamųjų naujasis žaliuzė. 1871 metais buvo bandoma padegti Luvrą, tada sudegė tik Tiuilri rūmai. Dabartinę išvaizdą Luvras įgijo pašalinus rūmų griuvėsius.

Įdomu tai, kad garsiąsias kolekcijas išgelbėjo … lenkų meno istorikas Florianas Trawińskis. Jis buvo Paryžiaus komunos valdžioje ir puikiai žinojo apie planus sunaikinti galeriją. Kritiniu momentu kartu su patikimais žmonėmis iš paruoštų statinių pylė žibalą ir pripylė vandens. Pranešta apie jo nuopelnus, Versalis atleido jam bendradarbiavimą su komunarais. Be to, Trawiński jis buvo pasamdytas vienu iš Luvro direktorių (ten dirbo iki mirties).

Vėliau pertvarkymas padarė pagrindinis Luvro kiemas – Cour Napoleon ji tapo tokia pat prieštaringa, kaip ir garsi vieta Eifelio bokštas. Pastatyta čia stiklo piramidėkuris, anot vienų, subjauroja Luvrą, anot kitų, laužo klasikinę komplekso harmoniją arba tiesiog pabrėžia pastato grožį ir priderina jo spalvą (blyškus ochrinis stiklas) su senojo Luvro medaus akmeniu.

Piramidę sudaro 603 rombo formos elementai ir 70 trikampių, kurių bendra vertė yra 673 stiklo elementai. Šios nuostabios konstrukcijos ilgis viršija 21 metrą ir sveria daugiau nei 180 tonų.

Luvro muziejus – ekskursijos

Luvras (fr. Luvras) tai yra Luvro muziejus (Musée du Luvro muziejus, Luvro muziejus) yra vienas iš didžiausi ir žinomiausi pasaulio muziejai. Saugumo sumetimais visi įeidami privalo praeiti saugumo patikrą, į objektą negalima įsinešti didesnio nei 55 cm x 35 cm x 20 cm bagažo.

Muziejus susideda iš trijų sparnų ir net 5 aukštų (-2; -1; 0; 1; 2). Viduje rasime kavinių ir restoranų, kuriuose galėsime pailsėti po ekskursijų vargų. Paviršutiniškam kolekcijų apžiūrėjimui reikėtų skirti kelias valandas, tačiau yra tokių, kurie šioje garsiojoje galerijoje praleidžia net kelias dienas – muziejus yra apie 300 000 eksponatų! Buvo ir lenkiškų akcentų.

Tarp tokios didžiulės kolekcijos, be kita ko, pamatysime:

Senovės Egipto menas – Įdomu tai, kad ši muziejaus dalis nelabai susijusi su Napoleono žygiu į Egiptą (priešingai nei manoma). Nors iš tiesų būsimojo Prancūzijos imperatoriaus karas paskatino domėtis senovės kultūra, egiptietiškų kūrinių pirkimų Luvre teko palaukti. Tik Jean-François Champollion – puikaus kalbininko, skaitančio hieroglifus – veikla paskatino tuometinį karalių skirti atitinkamą pinigų sumą. Champollion buvo paskirtas naujosios muziejaus dalies direktoriumi, o jau 1827 metais Egipto menas galėjo būti rodomas turistams. Šiandien verta pamatyti visų pirma šventyklos salę ir sarkofago kambarį.

Senovės Graikija, Etrurija ir Romos menas - šios kolekcijos pradžia buvo Prancūzijos revoliucijos antikvarinių daiktų skyrius. Ten buvo siunčiami revoliucionierių konfiskuoti (kitaip tariant, pavogti) meno kūriniai. pabaigoje Europoje vyravęs susižavėjimas senąja kultūra buvo tęsiamas ir XIX a. Būtent tada jie rado kelią į Luvrą Nikė iš Samotrakijos jeigu Milo Venera.

Artimųjų Rytų menas Romos imperijos laikais – tai viena iš naujesnių nuolatinių ekspozicijų, kurią galima pamatyti ekskursijos metu. Jo kūrėjų idėja buvo bandymas pristatyti svarbiausius šios vietovės meno elementus – vyrauja graikų ir romėnų įtaka, bet turi ir savo unikalių srovių.
Islamo menas – kolekcija sukurta 1893 metais ant tuometinės visuomenės susidomėjimo Rytų banga. Muziejui ypač vertinga buvo baronienės Delort de Gléon, kurios vyras aktyviai dirbo Prancūzijos administracijoje Šiaurės Afrikoje, auka. Vienas iš kambarių, kuriame šiandien saugomos maurų-islamo kolekcijos, buvo pavadintas jos vardu. Visa tai yra daugiau nei tuzinas tūkstančių objektų.
Meninis meistriškumas - šios kolekcijos dalies pradžia buvo baldai, kuriuos iš karališkosios šeimos paėmė revoliucionieriai. Netrukus į Luvrą ėmė keliauti daiktai, paimti iš vienuolynų ir aristokratų šeimų kolekcijų. Tik burbonų atkūrimo laikais kolekcijas pradėta įsigyti perkant ištisas kolekcijas ar vertingesnius kūrinius. Šiandien kolekcijose galime pamatyti daugybę seniau žmonių naudotų meno objektų.

Piešimas ir grafika – pirmieji piešiniai pateko į Luvrą, kai Liudvikas XIV įsigijo Everhardo Jabacho kolekciją. Vėliau buvo renkamos ir studijos čia dirbančių tapytojų tapytiems paveikslams. Laikui bėgant pradėta rinkti ir grafika. Skaičiuojama, kad objekto inventoriuje galime rasti per 150 000 brėžinių ir daug graviūrų bei vario plokščių.
Skulptūra – turimi šaltiniai rodo, kad pirmosios skulptūros Luvre buvo pastatytos dar karaliaus laikais. Vėliau ypač buvo vertinami antikos skulptorių darbai, tačiau buvo perkama ir eksponuojama ir kitų menininkų (ypač Renesanso) darbų. Šiandien skulptūros pasitinka lankytojus, kai jie įeina per Puget ir Marly kiemą.
Tapyba – Būkime atviri – daugiausiai dėl paveikslų į Luvrą atvyksta daugiausia turistų. Būtent nuo tapybos Pranciškus I pradėjo kurti karališkąją kolekciją. Šiandien muziejaus kataloge yra apie 5500 tokio pobūdžio kūrinių.
Afrikos, Azijos, Okeanijos ir Amerikos menas – ši pasaulio dalis ilgą laiką nebuvo atstovaujama Luvre. XIX amžiuje tokias kolekcijas nuspręsta perkelti į etnografinį muziejų. Situacija pasikeitė tik 2000 m. dėka Jacques'o Kerchache, kuris, būdamas tų regionų meno žinovas, nuo 1990-ųjų ragino sukurti tokią kolekciją.
Viduramžių Luvras - tai gana stebina paroda, kurioje eksponuojami ne meno kūriniai, o … viduramžių buvusios pilies liekanos. Tačiau reikia pripažinti, kad pasivaikščiojimas tamsiais skliautais yra įdomus pokytis tarp apsilankymų kitose muziejaus patalpose.

Įdomiausi ir svarbiausi eksponatai

Mona Liza (Leonardo da Vinci) – 1 aukštas, 6 kab. – Prie šio paveikslo jau seniai rikiuojasi minios. Galima paklausti, kodėl būtent šis Lisos Gherardini portretas kelia tokį susižavėjimą, nes Luvre yra ir kitų Leonardo da Vinci darbų, ne prastesnių? Greičiausiai prie to prisidėjo Vincenzo Peruggia paveikslo vagystė. Šis Luvro darbuotojas italas išvežė Giocondą ir pargabeno į savo tėvynę. Ten jis nunešė paveikslą į vieną iš galerijų, kur atskleidė vagystę. Jis teigė, kad jo poelgis turėjo patriotinių motyvų. Italai portretą atidavė prancūzams, tačiau anksčiau jis buvo eksponuojamas daugelyje Italijos miestų. Tikriausiai nuo šios akimirkos galime kalbėti apie didžiulę paveikslo šlovę.
Poravimasis Kanoje (Paolo Veronese) – patalpoje, kurioje eksponuojama Mona Liza, kabo viena didžiausių Luvro drobių. Norint juos pamatyti, tereikia atsukti Gioconda nugarą. Paveikslas nutapytas Venecijos benediktinams. Vienuoliai norėjo, kad jis apimtų visą valgyklos sieną, todėl reikalavo didelio kūrinio formato. Tačiau tai nebuvo problema Napoleono kariams, kurie ištraukė kūrinį iš rėmų ir išvežė į Prancūziją.

Nikė iš Samotrakijos - 1 aukštas, „Dovanos laiptai“ – daugelio (pvz., profesorius Horstas Jansonas) laikoma viena iškiliausių graikų skulptūrų, graikų pergalės deivė neturi nei galvos, nei rankų. Vietoj to, jis turi gražius sparnus ir puikiai perteiktą chalatą, kuris apkabina liekną skrendančios moters kūną. Manoma, kad statula buvo sukurta Rodo pergalei prieš Antiochą III paminėti.
Hamurabio kodeksas – Šis garsusis įstatymų rinkinys yra išsaugotas akmeninės stelos pavidalu, ant kurios matome Babilono valdovą Hamurabį, gaunantį iš saulės dievo įstatymų ritinį. Žemiau pateikiamos visos taisyklės, kurios tiksliai (ir dažnai žiauriai) reguliavo gyvenimą valstybėje. Jie vadovavosi mintimi „akis už akį, dantis už dantį“, nors, žinoma, kodeksas numatė, kad bausmės priklauso, pavyzdžiui, nuo nukentėjusiojo socialinio statuso. Jis laikomas vienu iškiliausių senosios teisės aktų kūrinių.

Milo Venera - pirmas aukštas, 16 kambarys. - Iki šiol meno istorikai domisi, kaip Venera de Milo atrodė savo rankomis. Nors legenda byloja, kad statula buvo rasta visa, o sudužo tik laivo, kuriuo buvo gabenama, katastrofos metu, greičiausiai aptikimo metu nuo statulos buvo nuplėštos rankos. Yra keletas bandymų rekonstruoti visumą, tačiau būdingiausias ir vaizduotę turintis yra „originalas“ – be Meilės deivės rankų.
Dzeuso šventyklos fragmentai iš Olimpijos - Muziejaus kolekcijoje yra metopė (tai yra tam laikotarpiui būdingas bareljefu puoštas frizo fragmentas), vaizduojantis Heraklį, kovojantį su jaučiu. Čia jau matomas artėjantis klasikinis stilius – kario figūra rodoma judant, toli nuo kietų kuriozų. Veikiausiai viena ranka herojus sugriebė besikraunantį gyvūną, o kita bandė smogti jam mirtiną smūgį.

Maria de Medici istorija (Rubensas) – Luvro salė, kurioje kabo šios drobės, iš tikrųjų yra didžiulė duoklė barokui. Tai turbūt geriausia vieta suprasti ir suprasti šią nepaprastą erą. Rubensui buvo pavesta sukurti drobių ciklas, aprašantis Marijos de Mediči ir Henriko IV valdymo laikus. Sukurta 24 vaizdai įskaitant tris portretus. Viskas prasideda nuo mitologinės scenos - „Parkai sukasi būsimos karalienės likimo siūlą“. Tada stebime valdovo gyvenimą, ir viskas baigiasi alegoriškai "Tiesos triumfas". Rubensas labai norėjo naudoti nuorodas į mitologiją – karalienę lydi dievai ir būtybės iš graikų tikėjimų. Žinoma, tarp pasauliečių buvo ir tai, kuo Rubensas žinomas šiandien – nuogos, aiškiai „apvalių“ formų moterys.
Karolio V skeptras – Iki mūsų laikų išliko nedaug karališkųjų regalijų, todėl šis auksinis skeptras (vėlyvųjų viduramžių iškilių auksakalių darbų pavyzdys) yra juo vertingesnis. Įdomu tai, kad didžiąją laiko dalį jis ilsėjosi Saint Denis lobyne. Tik Napoleonas Bonapartas įsakė juos išvežti iš ten. Prancūzijos imperatorius karūnuodamas naudojo skeptrą, kad patvirtintų savo statusą. Viršuje iškalta Karolio Didžiojo figūra.

Napoleono I sostas. – Napoleono sosto kambario dizainas buvo architekto Charleso Percierio darbas. Tačiau po Prancūzijos imperatoriaus žlugimo daugelis su jo veikla susijusių daiktų buvo sunaikinta. Karališkieji ereliai buvo ypač pikti likusiu Atkūrimo laikotarpiu. Be kita ko, buvo sunaikintas dekoratyvinis kilimas, iš kurio iki mūsų laikų išliko tik audinio gabalas su ereliu. Jį galima pamatyti Luvre šalia puošnaus valdovo sosto.
Stanislovas Szczęsny Potockis su sūnumis Stanislovu ir Szczęsny Jerzy (Giovanni Battista Lampi) – Deja, Luvro kolekcijoje nerasime nė vieno lenkų tapytojo darbo. Tačiau yra keletas polonitų. Geras tokio meno kūrinio pavyzdys yra Stanislovo Szczęsny Potockio portretas. Etmonas ir Targowiczius (nuteisti šlovei) buvo pavaizduoti su šarvais stovėdami, už jo – du nepilnamečiai Potockio sūnūs.

Praktinė informacija (atnaujinta: 2022 m. liepos mėn.)

Atminkite, kad į muziejų yra ne vienas įėjimas, pagrindinis – po stiklo piramidė yra populiariausias ir prie jo dažnai susidaro eilės, kuriose galime tikėtis daug valandų laukimo.

Daugiau informacijos ir naujienų rasite oficialioje Luvro muziejaus svetainėje.

Įėjimo kainos

Trečiadieniais ir penktadieniais bilietai parduodami iki 21:15, kitomis darbo dienomis iki 17:15.

Žemiau pateikiamos Luvro muziejaus kainos ir informacija apie nemokamą įėjimą:

įprastas nuolatinių ir laikinų parodų bilietas - 15,00€;
rezervacija internetu - 17,00 €;
asmenims iki 18 metų (su galiojančiu dokumentu) – nemokamai;
18-25 metų asmenims, kurie yra Europos Sąjungos piliečiai (su galiojančiu dokumentu) – nemokamai;
Bastilijos dieną – liepos 14 d., įėjimas nemokamas.

Audiogidas – audiogidas (pvz., anglų kalba):