Prancūzija tai rojus ne tik vyno mėgėjams. Tai taip pat puiki vieta tiems, kurie mėgsta saldumynus, kaip ir mes. Šiandien mes jums pasakysime, kokius desertus būtina ragauti.
Prancūziški desertai
Creme brulle
Creme brulle yra vienas žinomiausių desertų, patiekiamas restoranų visame pasaulyje. Šis išradingai paprastas, subtilus vanilinis kiaušinių kremas, iškeptas po plonu, traškiu karamelės sluoksniu, užburia šilkine tekstūra ir puikiu skoniu. Jo pavadinimas laisvai verčiamas kaip degintas kremas.
Įdomu nors oficialiai jis laikomas tipišku prancūzišku desertu, jo kilmė nėra iki galo žinoma. Dėl jų ginčijasi Prancūzija, Ispanija ir Didžioji Britanija. Pirmasis šio saldaus patiekalo receptas pasirodė 1691 m. Orleano kunigaikščių šefo François Massialot kulinarinėje knygoje.
Nors Massialot buvo puikus kulinaras, jo darbdaviai dažnai atrodė ne visai patenkinti jo kuriamomis specialybėmis. Kai mažasis Filipas Orleańskis pradėjo skųstis, kad jam patiekta grietinėlė per šalta, sumanusis virėjas… į lėkštę įdėjo karštą geležį. Nors desertas šiek tiek neįkaito, cukrus kreme karamelizavosi ir apdegė. Tokiu būdu buvo sukurtas labai įdomus kontrastas tarp šilto paviršiaus ir šalto kremo centro.
Crepes arba prancūziški blynai
Jei blynai, tai tik prancūziški. Plonas ir subtilus kaip popieriaus lapą – juos gausite tiesiogine prasme ant kiekvieno kampo. Crepes yra prancūziški blynai, gaminami saldūs iš kvietinių miltų. Jų paslaptis – tinkamos ingredientų proporcijos. Dėl didelio sviesto kiekio blynai būna nuostabiai aksominiai ir net tirpsta burnoje.
Verta išbandyti oranžinių blynų versiją - Crepes Suzette. Ar norite, kad jūsų vakarienė taptų pojūčių švente? Užsisakykite blynų su apelsinų likeriu ar sidru, padegkite, palydėdami liepsna.
Mousse au chocolat – šokoladiniai putėsiai
Klasika šokoladiniai putėsiai tai yra putėsiai arba šokoladas daugeliui turistų tai yra numeris 1 tarp prancūziškų desertų. Šis itin subtilus desertas savo tekstūra primena šokoladinį purumą. Kartu su beprotišku skoniu jis nuves jus tiesiai į kulinarijos rojų.
Jei ruošiant desertą buvo naudojamas kokybiškas šokoladas, jo skonis iš karto prisisotina ir ilgai išlieka gomuryje. Įdomu tai, kad prancūzų restoranai, susipažinę su šiuo efektu, dažnai siūlo putėsiai arba šokoladas ir volonte - sumokėjus už vieną porciją galima valgyti kiek nori. Putėsiams paruošti reikės: juodojo šokolado, šviežių kiaušinių, šiek tiek grietinėlės, cukraus ir sviesto, dėl kurių desertas bus lygus.
Pagal pageidavimus galite rinktis ir putėsius, praturtintus papildomais ingredientais: vanilės ar apelsino esencija, cinamonu, čili, muskato riešutu, kardamonu, imbieru ar mėta. Taip pat labai populiarūs putėsiai su brendžiu, romu, viskiu ir likeriais.
Įdomumo dėlei pasakysime, kad pirmoji šokoladinė buvo įkurta Bayonne, kur ji egzistavo nuo 1761 m.
Pirmieji šokolado putėsių įrašai datuojami 1820 m., iš Viardo ir Fouret Karališkosios kulinarijos knygos.
Kavinė liegeolis
Kavinė liegeolis tai šaltas desertas iš šiek tiek saldintos kavos, kavos skonio ledų ir grietinėlės. Desertui papuošti naudojamos sutrintos kavos pupelės. Cafe liegeolis – puikus pasiūlymas visiems, kurie nemėgsta labai saldžių desertų.
Baba au rhum – tai yra baba romas
Baba romas (baba au rhum), tai yra, pyragas rome – tai desertas, kuris šiek tiek primena skystyje išmirkytus šampano kamščius. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio jie nelabai apetitą kelia. Jie daug įgyja pažindami juos iš arčiau. Jie švelnūs ir lengvi kaip pūkai. Kaip kempinė, jie sugeria romo sirupą, išbrinksta ir išbrinksta. Priešingai nei atrodo, į sirupą panardinti keksiukai nesuminkštėja ir nebyra.
Jie dažnai patiekiami su įdėta „ekstra porcija“ skysčio – romo sirupo, kurį galime „išspausti“ ir dar labiau pamirkyti jau šlapią desertą.
Joms pagaminti reikia paprastų kiekvienoje virtuvėje esančių ingredientų – kvietinių miltų (geriausia su dideliu glitimo kiekiu), mielių, sviesto, kiaušinių, cukraus, žiupsnelio druskos ir vandens. Kita vertus, romo sirupas susideda iš romo, vandens, cukraus ir šiek tiek citrinos sulčių.
Istorija šis desertas yra susijęs su Lenkija ir lenkiška mielinė tešla – mielinis pyragas, kuris Lenkijos karaliui Stanislovui I pasirodė per sausas. Konditeris, norėdamas įtikti savo valdovui, išrado močiutę, pamirkytą rome.
Panašų, šiek tiek „pūstesnės“ formos desertą galima rasti ir Italijoje, daugiausia Neapolyje pavadinimu moteris arba babba.